| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | |||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 | ||||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 | |||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | |||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | ||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 | ||||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
Kokį nuotolį mieliau rinktumėtės?
„Paryžius Paryžius...“
Sveiki kolegos „maratonininkai" ir šiaip besimėgaujantys bėgimuJ Naudodamasis proga išbandyti naują širdies monitorių, jei pavyks jį laimėti, skubu pasidalinti dar neišblėsusiais įpūdžiais iš gražaus pavasarinio maratono Paryžiuje. Jau dvi savaitės prabėgo, o kūnas dar negali atsidžiaugti gauta mankšta, akys - nuo matytų grožybių...
Tačiau, apie viską iš pradžių. Po praėjusio sezono, kuris buvo ganėtinai turiningas, nes buvo įveikti du didieji maratonai anapus Atlanto, šiam sezonui planavau lengvesnę pradžią su pasibėgiojimu kur nors arčiau namų.
Nepavykus „gauti" vietos Londone (ten laukia gražios varžybos 20080426, ir keletas mūsų tautiečių garsins Lietuvos vardą tame renginyje), buvau ušsiregistravęs ankstyvam maratonui Barselonoje, tačiau gyvenimas pakoregavo savaip, ir jį teko praleisti. Liūdna, bet, kad žiemos treniruotės su bėgimo slidėmis ir pabraidymai sniege ar fartlekai ant plikledžio neliktų neįvertinti, teko ieškoti visų įmanomų būdų pasibėgioti ten, kur priims. Kadangi Paryžiaus maratono organizatoriai šiais metais pradėjo draugauti su ASICS kompanija (Vilniaus maratonas taip daro jau 5 metus), tapau vienu iš savo atstovaujamo ženklo ambasadorių draugiškoje Prancūzijoje.
Į kelionę, kaip jau tampa tradicija, išsiruošėme šeimyniniu duetu. Pirmu rimtu išbandymu tapo galimo kelionės maršruto paieškos, nes po paskutinės žiemos permainų Lietuvos rinkoje, Vilnius tapo ne tik 2009 Europos kultūros sostine, bet ir vieta, iš kur kur nors keliauti lėktuvu yra arba labai brangu, arba tuo rūpintis reikia labai labai iš anksto... Čia tik braliukai latviai gelbsti, vežiodami mus per Rygą į visą Europą. Tiesa šį kartą skrydį į Eliziejaus laukus per Rygą teko prailginti dar ir poros valandų sustojimu Helsinkyje.
Po ganėtinai varginančios kelionės, atsidūrę žalumoje skendinčiame Paryžiuje, pirmiausia nusprendėme keliauti į viešbutį. Čia pirmas patarimas kitiems keliaujantiems į Paryžių. Kelionei iš/į oro uosto į/iš miesto centrą tikrai rekomenduoju rinktis ne autobusą, o traukinį. Mes tą supratome kiek vėlokai, kai antrą kartą važiavome ratu tarp trijų Paryžiaus oro uosto terminalų, o pakeliui į miestą dar aplankėme ne tik Monmartro mažųjų gatvelių labirintą, bet ir centrinę miesto autobusų dispečerinę stotį, nes keitėsi vairuotojų pamainos. Taip po beveik 2 valandų važiavimo, pamatėme Paryžiaus Operą ir nuo čia jau lengvai, metro dėka, atsidūrėme prie savo viešbučio.
Kadangi tai buvo mano trečiasis maratonas Paryžiuje, šį kartą nusprendžiau gyventi kuo arčiau Triumfo arkos, kad varžybų dieną startas-finišas būtų pasiekiami pėsčiomis. Jei kas norės sužinoti kontaktus, vykdami į būsimus maratonus, apie gerą viešbutį už „sąžiningą" kainą ir su neįprastai prabangiais pusryčiais, nebūdingais Prancūzijai, visada galite paklausti.
Taigi, po trumpo atokvėpio penktadienio popietę patraukėme atlikti oficialios dalies, t.y. aplankyti maratono parodą ir atsiimti privalomus registracijos atributus. Čia, nežinau ar todėl, kad tai buvo trečias kartas ar tiesiog organizatoriai tobulėja, gana nesunkiai radome visas nuorodas link reikiamo parodų centro pavilijono durų, kur mus trumpam išskyrė. Aš keliavau per oficialius langelius, o mano palaikymo grupė atsidūrė tiesiai parodoje. Tačiau per 5 minutes sutvarkius „techninius" klausimus, mes vėl keliaujame kartu, ir pirmas įspūdis parodoje - kad čia kažko trūksta...
Nežinau, ar čia kalta „ekonomikos krizė", ar Europos dar nepasiekė Amerikos „maratonizmo" manija - paroda atrodo ganėtinai kukli, tačiau visi vis dar viską perka su viltimi, kad „naujausi" sporto pramonės produktai padės pagerinti asmeninius maratono įveikimo laikus. Mes apsižvalgome po stendus, pabendraujame su kolegomis iš Prancūzijos, padegustuojame genetiškai modifikuoto sojų jogurto (reikia būti sąžiningam - buvo labai skanus) ir keliaujame įkvėpti „Paryžiaus aromato".
Išsirinkę savo skoniui patrauklią lauko kavinę, leidžiame mažytę nuodėmę prieš varžybas, nors iki jų dar 36 valandos - užsisakyti po didelį alaus. Ir čia esame apstulbinti vieno kultūrinio skirtumo... Tiesiog, mažas alaus Paryžiuje - tai 0,15 l, didelis alaus - 0,25 l, labai didelis - 0,33 l. Kitą kartą žinosime. Gavę gražaus vaizdo ir sodraus apynių aromato kalorijų užtaisą, keliaujame turistų pamėgtu maršrutu: Konkordo aikštė - Eifelis - Marso laukai - Invalidų rūmai - Eliziejaus laukai, ir tada, jau visai išvargę, grįžtame į viešbutį.
Šeštadienis skirtas „morališkai" nusiteikti startui, suvalgyti skanų steiką vakarienei, aplankyti keletą istorinių objektų, kad kojos labai nepavargtų ir, aišku, patikrinti, kuo puošiasi paryžietės, apžiūrint naujausias mados kolekcijas prekybos centruose. Oras nuostabiai tinkamas keliauti, apie +15, saulėta ir ryšku.
Jei kas nors ateityje norės bėgimo išvakarėse pasilepinti „pusžaliu kraujuojančiu" steiku,vietoje įprastos pastos, nuoširdžiai rekomenduoju „Hippopatamus" restoranus. Kainos įkandamos, aptarnavimas nepriekaištingas, aplinka subtili, vienintelė bėda - vakarais sunku gauti vietą, nes labai daug žmonių.
Dienos reziumė: aplankėme Site ir Ile salas, su visomis jų grožybėmis, įskaitant 17-18 a. „Boulangerie", kurių skleidžiamas aromatas iš proto gali išvesti net ir tuos, kurie šiaip saldumynus nelabai mėgstaJ O mes juos mėgstame, tai mums praeiti pro šalį yra dar sunkiau. Sen Mišelio bulvaras, Liuksemburgo sodai, Galerija Lafayette - tai tik keletas gražių vietų, kurias neskubėdami galite aplankyti per pusdienį.
Tačiau ypatingas dėmesio vertas objektas, kurį norėčiau rekomenduoti kitiems keliaujantiems į Paryžių, yra Monceau parkas. Jame dariau rytinę mankštą, o paskui kartu su žmona jame buvome vakarop, tai susidarė įspūdis, kad tokiame jau 3-ią šimtmetį skaičiuojančiame parke, bėgiojančių yra daugiau, nei visame Vilniuje. Lyg ir neturėtų stebinti, jei ne to parko dydis, kuris yra kokie 400 x 150 metrų. Kitų parko privalumų nepasakosiu, nes geriau vieną kartą pamatyti, nei n kartų išgirsti. Vakare - amunicijos patikrinimas ir ankstyvas miegas.
Sekmadienio rytas prasideda anksti, iškart po 6.00. Ankstyvi pusryčiai su puodeliu arbatos, sauja vitaminų, bananu ir pora šviežiai keptų kruasanų, nuteikia skrandį artėjančiam startui. Tada - žvalgyba lauke, kur diagnozuojamos idealios sąlygos bėgimui: apie +10 ir be vėjo. Iki starto oras dar kiek pašyla, o finišo metu temperatūra siekė jau ir visus 16 laipsnių. Tada - lengvas poilsis kambaryje (tai yra labai gerai, kai gyveni kur nors netoli nuo starto, nes skrandis mažiau pavargsta virškindamas rytinius skanumynus), ir 7.45 iškeliaujame į startą. Kadangi kelio pėsčiomis tik 10 minučių, tai prieš aštuonias jau stumdomės, manau, 100 000 žiūrovų ir dalyvių minioje prie Triumfo arkos.
Tada - lengvas apšilimas, ir - į startą. 8.30 išlydim sportininkus su negalia, ir prasideda priešstartinis bruzdesys. Kas - maldelę, kas - nusilengvina (beje pirmą kartą mačiau, kaip buvo „apipavidalintos" Louis Vuitton reprezentacinės vitrinos prieš startą, nes kilnojamų WC šį kartą man pasirodė mažokai, o kosminės Paryžiaus viešosios būdelės buvo gana tolokai). Širdies monitorių patikra, kažkoks prancūziškas mur mur, paskui vienas...du...trys... šūvis ir... prasidėjo.
Čia suprantu, kad noras būti dėmėsio centre kartais gali būti nelabai naudingas, nes startas užtrunka, užlėkus ant pirmosios pėsčiųjų salelės Eliziejaus laukų viduryje, kur tenka pristabdyti ir praleisti strategiškai geresnes pozicijas užsiėmusius konkurentus. O tada - starto euforija ir bandymas prisivyti tolstančius lyderius. Pirmasis kilometras - 3:29, įvertinus sumaištį starte, realiai - 3:15, bet širdis - vietoje, o penkiasdešimt metrų priešais - moterų lyderės.
Atsikvepiu giliau, apsidairau aplinkui, kur dešinėje paliekam Napoleono atgabentą egiptietišką obeliską, o kairėje lieka snobų pamėgtas vienas brangesnių Paryžiaus „Metų laikų" viešbutis. Toliau - ilga tiesioji, bemaž aštuonių kilometrų ilgio... Tempas lieka stabilus, moterų lyderės juda didele grupe, vytis jėgų neužtenka. Mintyse gaunu pirmą pastabą, kad reikėjo daugiau treniruotis. Braukiu prakaitą, penki kilometrai įveikti per planuotas 17:32.
Būsimoji moterų grupės nugalėtoja Bayisa Atsede (nuotrauka aukščiau) ir kompanija vis dar horizonte, bet po truputį tolsta. Lankytinų objektų sąraše jau turim Luvrą, Palais Royal, Ville viešbutį ir Bastilijos aikštės obeliską. Penkto kilometro maitinimo punkte atsiranda kairiame šone pirmieji keisti pojūčiai, kurių egzistavimą pirmą kartą pajutau, likus savaitei iki starto. Tačiau vedamas geros starto nuotaikos, stengiuosi į juos nekreipti dėmesio ir kulniuoju toliau.
Dešimtasis kilometras - 35:45. Vis dažniau girdiu nuostabos kupinus raginimus „Lituanie", kurie skamba ganėtinai neryžtingai, kaip ir dvi prancūzų pergalės tą savaitę prieš lietuvius futbolo stadione. Matyt sirgaliai mane vertino, kaip vieną iš jų varžovų Stade de France aikštėje. Saviškius jie ragina kur kas žvaliau...
10 kilometro maitinimasis apima ir megstamą braškinį Maxim gelį, po kurio kairys šonas pradeda skleisti keistus pulsuojančius sklausmo signalus smegenų egzistencijos kryptimi. Tačiau gera savijauta kitomis prasmėmis gesina skausmą, ir pirmoji keturių kilometrų įkalnė Venseno parko takeliais bei pilies parko sodais neprailgsta, o čia - ir 15 kilometras. 54:07, moterų lyderės - jau už kilometro, o vyrai - dar porą kilometrų priešaky.
Aplinkui - keletas bendraminčių, kurių fizinis pajėgumas panašus. Pusė stiklinės Carrefour vandens atstato skysčių pusiausvyrą ir primena, kad mano organizme vyksta kažkas neplanuoto. Čia praverčia dviejų ankstesnių maratonų patirtis, nes žinau, kad po poros kilometrų prasidės ilga nuokalnė, kur greičio kontrolė bus paprastesnė.
Žydinčios obelys ir magnolijos, bei būriai sportuojančių paryžiečių, kurie šiemet nepapuolė tarp tų laimingųjų, kuriems teko laimė startuoti maratone, guviai ragina nepasiduoti ir netgi bėga kartu, dalindami patarimus prancūziškai. Visa laimė - aš jų nesuprantu, o ir skausmo židinys vis nenori išnykti, net ir pradėjus jį masažuoti.
Dvidešimtas kilometras - 1:12:42, ir eilinė maisto porcija su „Maxim" mano kairį šoną „sunervina" galutinai, ir skausmo būklė iš „egzistuojančio" tampa „nuolat stiprėjančiu". Artėja distancijos vidurys, kurį įveikiu sau labai mielu rezultatu: 1:16:50, nes greičiau man teko bėgti tik kartą. Dar keturis kilometrus laikausi 3:50 tempo, tačiau dvidešimt penkto kilometro atžyma ir dar dar keli gurkšniai vandens skausmą katalizuoja. Nepaisydamas 1:31:35 rezultato, pradedu galvoti, kaip reiktų kovoti su skausmu.
Tai greičio neprideda, kaip ir gražus vaizdas anapus Senos, kur šviečia Paryžiaus katedros bokštai, žvilga Orsay muziejaus kupolas, o tolumoje stiebiasi Eifelio kūdikis. Pradedu „lūžti". Trisdešimtasis kilometras, 1:51:32, dairausi aplinkui su viltimi pamatyti palaikymo komandą, tačiau gausioje sirgalių minioje jos neranduL Šie penki kilometrai įveikti 3:59 min/km tempu ir tai pradeda neraminti, nes suprantu, kad tie mane lenkiantys bėgikai nėra stipresni, bet su jais lentyniauti šiandien aš negaliu.
Kadangi laikas valgyti, piluosi paskutinę „Maxim" gelio porciją, užgeriu stikline vandens ir kilometrą bėgu puse minutės lėčiau, kad susivirškintų. „Skausmui" tai patinka ir jis kiek apmąžta, tačiau bandymai lipti iš keturių minučių greitai grąžina viską į savo vietas. Mintyse prasideda aritmetikos pamokos, kiek liko ir koks bus rezultatas. 2:40 dar realu, bet lieka 9 kilometrai. Čia krūva amerikiečių iš Čikagos, Paryžiaus miesto sesės, gana triukšmingai ragina judėti toliau, nors iš mano kairės rankos ant juosmens ir „džiaugsmo" veide supranta, jog mano savijauta „ugly".
Dabar viskas aplinkui tampa tyra ir aišku. Jei mane lenkia, aš šansų laikytis nebeturiu, jei lenkiu aš - konkurentai tai vertina, kaip savo mirties nuosprendį, nes juos lenkia toks „ligonis". Dabar jau visi už save, bandau skaičiuoti, kad jei kas kilometrą prarasiu po dvi vietas bendroje įskaitoje, tai nėra labai blogai. Artėja trisdešimt penktas kilometras, Rolland Garros teniso kortai ir mintis, kad tai paskutinė vieta, kur gausiu kažko saldaus į skrandį, iš vidaus stumia į priekį... Šį kartą „Maxim High Energy" persikų skonio gėrimas siunčia laimės hormonus numanomos smegenų buveinės kryptimi, raumenys gauna lengvų, bet greitai besiskaidančių angliavandenių, o aš - eilinę skausmo „injekciją".
Kartoju liaudies medicinos abėcėlę, o trisdešimt penktas kilometras rodo 2:11:58. Čia reiktų pradėti pavydėti Vincentui ir kitiems Kenijos bėgikams, nes jie jau veik šešias minutes ilsisi. Jiems lengviau, o mano greitis vėl artėja prie treniruotėse taip lengvai pasiekiamų keturių minučių tempo. Aplinkui priemiesčio namai su žydinčiais sodais ir Bulonės miško aromatu bei vėl pilna sportuojančių sirgalių.
Keturiasdešimtas kilometras rodo 2:33:05 ir tampa aišku, kad treniruočių buvo per mažai geresniam rezultatui, tačiau „trūkinėjančių" priešininkų gretos auga geometrine progresija ir tai stumia pirmyn. Suprantu, kad antroji įkalnė liko nepastebėta - ar dėl skausmo, ar dėl organizmui mielo greičio, bet stabiliu 4:05 tempu atsirandu Fošo bulvare, o tada - jau finišo sprintas (nuotrauka žemiau).
2:41:59, 165 rezultatas bendroje įskaitoje, smegenų CTRL+ALT+DEL, interviu, autografai, fotografijos ir kiti mieli atributai, lydimi nuolat skambančio „congratulation"...
Smagu, lėtu žingsniu keliauju į pasimatymą su sau mieliausiu sirgaliumi (nuotrauka žemiau).
Pakeliui atiduodu čipą ir gaunu medalį, atsigeriu vandens, kad organizmas atsimintų jo skonį - bemaž pusantro litro tilpo iš karto. Tada - į viešbutį ir, nepatikėsit, po trumpo dušo - į „McDonald‘ą". Nes net tiems skeptikams, kurie šio maisto negalį pripažinti, turiu pastebėti: nubėk 42195 metrus ir tada paragauk. Tikrai, skonis bus neblogasJ
Kadangi nepavyko galutinai išsikrauti, nusprendžiu, kad dar reiktų aplankyti Paryžiaus Katakombas.
Ir tikrai, labai geras įspūdis, išskyrus 91 siaurą laiptelį žemyn ir 89 - į viršų. Vieta iš „must to see" serijos, tiesa silpnesnių nervų žmonėms gali ir nepatikti. Vakarą praleidžiame Pigalle ir Clichy bulvaruose, prieš tai aplankę Monmartro kalvą (nuotraukoje žemiau - Monmartras sekmadienį).
Pirmadienio rytą susikrauname daiktus ir po trumpo randez vouz Eliziejaus laukais keliaujame namų link. Vėl per Rygą, iš kur kartu su Europos Taurės triumfo išvargintais Lietuvos Ryto sirgaliais grįžtame į širdžiai tokį mielą ir pažįstamą Vilnių. Kur tiek mažai bėgiojančių žmonių... Tikiuosi jų bus daugiau ir daugiau. O savo kitus įspūdžius tikiuosi jums papasakoti rudenį, po dar vienos viešnagės už Atlanto, iš Čikagos, aišku, jei krizė mūsų šalies valdžioje mūsų nesuvalgys...
Iki malonių pasimatymųJ
Robertas
Nuotraukos - iš autoriaus asmeninio albumo.
Rašykite mums adresu maratonolaukas@hotmail.com .
Tęsiasi konkursas „Komentaras iš varžybų". Siųskite mums savo įspūdžius, nuotraukas ar trumpus pastebėjimus ir laimėkite širdies ritmo monitorių t1.
Kitų Maratono lauko ekspertų rašinių, bėgikų pasakojimų, pokalbių ir kitų įdomybių ieškokite Archyve.
Komentarai (11)Registracija Vilniaus maratonui:
Baltic Seaside 100 km Cup
Maratono laukas
Bėgimas, maratonas, ultranuotoliai: sveikata, pomėgiai, nuotykiai ir malonumai