| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | ||||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 | |||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | ||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 | ||||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | ||||||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | 31 |
Kaip vertinate bėgimus vykstančius švenčių dienomis?
Psichologinis pasiruošimas varžyboms: svarbiausi principai
Lina Vaisetaitė, psichologė,
Lietuvos olimpinis sporto centras
Sakoma, kad nuo psichologinio pasiruošimo varžyboms priklauso apie 90 proc. rezultato. Fizinis pasirengimas, be abejo, svarbus, tačiau į bet kurias aukšto rango varžybas susirenka dešimt, o kartais net ir daugiau puikiai fiziškai pasirengusių sportininkų. Dar daugiau, kiekvienas iš jų trokšta laimėti ar bent patekti į trejetą. Taigi tai, kas atskiria laimėtoją nuo likusiojo antroje vietoje, didžia dalimi priklauso nuo nusiteikimo, o dar tiksliau - psichologinio pasiruošimo.
Šiuo atveju psichologinis pasirengimas reiškia nuoseklų ir tikslingą darbą, panašiai kaip fizinė treniruotė. Retas sportininkas ryšis varžytis dėl aukščiausių vietų atitinkamai nesitreniruodamas. Šis principas galioja ir psichologiniam pasirengimui.
Yra žinoma, kad sportininkai geriausius rezultatus demonstruoja tuomet, kai yra tam tikros emocinės / psichologinės būsenos. Vaizdžiai apibūdinant šį principą naudojama „apverstosios U" metafora. Kitaip sakant, sportininkai retai pasirodo gerai, jei į varžybas ateina apatiški, nenorintys dalyvauti, mieguisti ar nuobodžiaujantys. Lygiai taip pat pasirodymo kokybė ryškiai suprastėja esant dideliam jauduliui, baimei, abejonėms, perdėtam ažiotažui.
Geriausia būsena - noras varžytis, šioks toks susijaudinimas (savo galių mobilizacija), pasitikėjimo savimi, pasirengimo jausmas, gera dėmesio koncentracija, sugebėjimas reguliuoti savo būseną, aštrus mąstymas, sugebėjimas lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes. Labai grubiai kalbant, tai zona tarp apatijos ir perdėto jaudulio.
Reikia suvokti, kad optimali būsena prieš startą - tai ne taškas, o zona. Kitaip sakant, kiekvieną kartą galima nukrypti į vieną ar kitą pusę, tačiau išlikti reikiamoje zonoje, kad pasirodymo kokybė būtų maksimali.
Taigi, iš esmės visas specifinis psichologinis pasiruošimas (arba kitaip - pasirengimas varžyboms) veda į savo priešvaržybinės būsenos reguliavimą taip, kad atėjus reikiamam momentui, būtumėte savo „zonoje".
Dabar pats metas trumpai aptarti būdus, padedančius reguliuoti savo būseną.
Tikslų užsibrėžimas
Tikslai paprastai asocijuojasi su motyvacija, noru arba nenoru treniruotis bei varžytis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesuprantama, kaip gi jie susiję su priešvaržybinės būsenos reguliavimu.
Teisingai, tikslas pirmiausia yra būdas nukreipti vidinę energiją ko nors link. F. Dodsonas yra pasakęs: „Be tikslų ir plano jiems pasiekti esate lyg laivai, pakėlę bures plaukti į niekur". Tačiau kartu jie atlieka ir keletą papildomų funkcijų - viena jų, jau minėta, priešvaržybinės būsenos reguliacija.
Pagalvokite apie tai, kokius tikslus sau keliate varžybose. Tikriausiai įvardinsite bent kelis, tuomet pasvarstykite, kuris iš tų tikslų jums svarbiausias? Kaip jaučiatės galvodami apie vieną ar kitą tikslą? Ar jūsų savijauta, abejonės, jaudulys keičiasi galvojant apie skirtingų tikslų pasiekimą?
Tikriausiai mintyse įvardinote sau tikslą laimėti, patekti į dešimtuką, finišuoti, būti patenkinti savo bėgimu, pralenkti varžovą X. Tai toli gražu nėra baigtinis sąrašas, tačiau jame - dažniausiai vardinami tikslai.
O dabar pagalvokime, kaip šie tikslai verčia mus jaustis? Ar pastebite, kad galvodami apie norą laimėti jaučiatės labiau įsitempę nei galvodami apie tikslą finišuoti, „gerai nubėgti"?
Kad būtų paprasčiau susigaudyti, psichologai suskirstė tikslus į tris grupes:
Pasirodymo/ pasekmės tikslas - orientuotas į galutinį rezultatą, lyginant su varžovais (pvz., pralenkti varžovą X, užimti pirmą vietą);
Rezultato tikslas - orientuotas į rezultatą, susijusį su pačiu bėgančiuoju (pvz., nubėgti atstumą mažiau nei per 2 valandas, pagerinti savo laiką);
Proceso tikslas - nusako kokybę, kaip atlikti darbą (pvz., jausti, kad gerai nubėgau).
Dar 1984-aisiais metais amerikiečiai Lazarus ir Folkman pasiūlė psichologinę teoriją, paaiškinančią, kaip atsiranda stresas (kitaip sakant, priešvaržybinis jaudulys ar įtampa). Jie teigė, kad pirmiausia žmogus sąmoningai arba nesąmoningai įvertina, ko iš jo reikalaujama. Mūsų atveju, tai būtų atsakymas į klausimą, kokie mano tikslai.
O antrasis žingsnis - atsakymas į klausimą, ar aš turiu reikalingų įgūdžių bei galių tiems tikslams pasiekti. Kuomet į antrąjį klausimą atsakome „taip", jaučiamės ramūs ir užtikrinti. Tačiau, kai imame abejoti, apima įtampa. Kuo didesnis neatitikimas tarp „aš noriu/ aš turiu" ir „aš galiu", tuo didesnė priešvaržybinė įtampa.
Grįžkime dabar prie mūsų tikslų. Kai sakome sau: „noriu laimėti", nejučiomis galvojame apie tai, kiek toks noras yra realus. Iš esmės tokio tikslo pasiekimo mes nekontroliuojame 100 proc. Kiekvienose varžybose jūs esate pasiruošę tiek, kiek esate. Jūs galite nubėgti per mažiausią laiką, pagerinti savo asmeninį rekordą, tačiau likti antras, nes varžovas buvo greitesnis (tą dieną geriau pasiruošęs).
Kadangi nėra galimybės visiškai kontroliuoti tikslo ir mūsų sąmonė tai suvokia, mes jaudinamės, abejojame, svarstome įvairius variantus. Taigi, toks tikslas tinka tuomet, kai jaučiamės itin gerai pasiruošę. Jis mobilizuoja, priverčia sukaupti visas vidines galias ir eiti „va bank", nesigręžiojant atgal ir negalvojant apie visokius pabėgimo planus.
Tuo tarpu tikslas „jausti, kad gerai nubėgau" yra visiškai kitoks. Jo įgyvendinimas priklauso tik nuo jūsų paties. Pirmiausia, žinoma, reikia įsivardinti, ką jums reiškia „gerai nubėgti" („kaip turiu nubėgti, kad galėčiau sau pasakyti, jog nubėgau gerai?"), o tada jau vykdyti įsivardintą tikslą. Toks tikslas nesukelia įtampos arba įtampa labai maža. Tačiau jis palieka galimybę atsitraukti, jei pasidaro sunku („na ir kas, kad mane aplenkė, aš vis tiek jaučiu, kad gerai nubėgau" - nebelieka išorinio kriterijaus kokybei nustatyti, tik vidinis, lengvai kintantis atskaitos taškas).
Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kad galime keisti būseną, keisdami savo tikslus. Kadangi paprastai varžybose tikslų yra ne vienas, juos galima sudėlioti į „kalną". „Kalno" viršuje - noras laimėti (ar užimti tam tikrą vietą", tačiau į tą kalną reikia užlipti, t.y. įvykdyti proceso tikslus (bėgti techniškai, laikytis tam tikro tempo...).
Dėmesio koncentracija į procesą gerina bėgimo kokybę ir mažina įtampą, tuo tarpu dėmesio perkėlimas į norą laimėti priverčia mobilizuotis, kai darosi sunku ar atsiranda nuobodulys.
Dar viena dažnai pamirštama, o gal net dorai nesuvokiama aplinkybė yra ta, kad tikslai susiję su pasitikėjimu savimi. Pasibaigus varžyboms aplanko džiaugsmo arba nusivylimo jausmas, priklausomai nuo to, ar pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Jei turėjote tik vieną tikslą - laimėti, jūsų jausena bus gan vienpusiška („taip, laimėjau, labai džiaugiuosi" arba „ne, pralaimėjau, esu labai nusivylęs"). Arba viskas gerai ir nėra, ką keisti, arba viskas blogai ir nieko nesinori.
Tačiau, kai turite daugiau tikslų, jausena yra įvairiapusiškesnė (vieni dalykai pavyko, jų pagrindu formuojasi pasitikėjimas savimi, atsiranda jausmas „aš tai galiu"; kiti dalykai nepavyko, matosi, kurlink reikia tobulėti, tačiau nusivylimas nėra žlugdantis, nes yra dalykų, kurie pavyko). Tokiu būdu jaučiatės stabiliau: vienos nesėkmingos varžybos neišmuša iš vėžių, o pergalė neleidžia pernelyg atsipalaiduoti.
Planavimas
Turėdami tikslus paprastai galvojame, kaip juos įgyvendinti. Tai neišvengiamai reiškia, kad imate galvoti apie artėjančias varžybas. Kai kurie sportininkai iki paskutinio momento vengia minčių apie varžybas, baimindamiesi, kad pradėję galvoti, nebegalės atsikratyti tų minčių ir ims labai jaudintis. Toks požiūris nėra pats geriausias. Jis leidžia „ramiai gyventi" iki varžybų, tačiau prieš pat varžybas staiga ima aiškėti, kad nesate joms pasiruošęs ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Atsiranda situacijų, kuriose neaišku, kaip elgtis, pasimetimas dar labiau didina įtampą ir tokiu būdų sukuriama visiškai nepavydėtina situacija.
Ruošiantis varžyboms apie jas galvoti reikia. Tačiau būtina nusistatyti, ką ir kaip galvosite. Labai grubiai kalbant, mintys apie varžybas gali būti ramios, racionalios, organizacinės arba perteikiančios emocijas.
Pirmosios - tai mintys apie tai, kokios taktikos laikytis, kokios oro sąlygos laukia, kokią aprangą pasiruošti, ką ir kada valgyti bei gerti ir pan. Jose nėra emocijų, tik organizacinė, esminė informacija, ką, kaip ir kada daryti. Antrosios - tai abejonės, nuogąstavimai, įvairūs „o ką, jei nepavyks..." scenarijai, skatinantys baimes, nenorą dalyvauti bei neleidžiantys užmigti.
Pirmosios mintys - reikalingos. Jos leidžia apgalvoti, susiplanuoti veiksmus, pasiruošti varžyboms. Atvykę jūs jau žinote, kaip ir ką darysite, belieka tik priderinti prie tos dienos aplinkybių. Kai ruošdamiesi varžybose suprantate, kad jau apsvarstėte pagrindinius organizacinius ir taktinius/techninius dalykus, stabdykite save ir nukeipkite mintis kur nors kitur (laisvalaikį, darbus, mokslus....). Prisiminkite paprastą principą - galvokite apie tai, ką reikia daryti, o ne tai, ko nedaryti. Kokia jums nauda iš to, jei sakysite sau „neatsilikinėk"? Geriau pakeiskite tai mintimis: „didink/ palaikyk tempą", „žiūrėk, kaip kojas dedi", „rankas aukščiau" ir pan.
Tuo tarpu emocinių minčių venkite, ypač tų, kurios atspindi neigiamus išgyvenimus. Jei kyla vaizdinys, kaip kažkur „susimaunate", tuojau pat stenkitės ramiai apgalvoti tą scenarijų ir kaip reiktų elgtis.
Taktines mintis apie varžybas palydėkite vaizdiniais (įsivaizduokite, kaip techniškai bėgate, kokios taktikos laikotės, koks oras ir kaip prie to prisitaikote). Vaizdiniai turėtų būti ryškūs ir įsivaizduojami taip, tarsi jūs iš tikro tame dalyvautumėte (t.y. pirmuoju asmeniu).
Teigiamas mąstymas ir pasitikėjimas savimi
Vienas dažniausiai girdimų teiginių apie psichologinį pasirengimą - pasitikėk savimi. Tarsi tik tuo tikėjimo savo jėgomis priklauso rezultatas. Tiesa, kad optimistiškai ir teigiamai mąstantys žmonės gyvenime (tiek sporte, tiek kitose srityse) pasiekia daugiau nei tie, kurie nuolatos orientuojasi į tai, kas blogo gali nutikti ar akcentuoja savo silpnąsias puses.
Tačiau vien pasitikėjimo savimi neužtenka. Paimkite bet kurį nesportavusį žmogų iš gatvės ir kad ir kiek jis būtų įtikėjęs savo galiomis, per savaitę iš jo čempiono nepadarysite. Perdėtai iškeltas pasitikėjimas savimi, t.y. kai įtikima tuo, ko nėra, pasmerkia nuolatiniam nusivylimui. Be to, ir tobulėjimui vietos nepalieka („juk aš viską galiu viską moku, nesuprantu, kodėl man nesiseka; čia oras kaltas")
Sakoma, kad geriausi sportininkai yra adaptyvūs perfekcionistai, t.y. jie užsibrėžia sau labai aukštus tikslus, daug iš savęs reikalauja, tačiau labai nepergyvena, jei jiems nesiseka, nes suvokia, kad jų tobulėjimas - tai procesas, kuriame kartais tenka patirti nesėkmes. Neverta nuolat priminti sau, kuo esi blogas ir tuo save kaltinti. Kiekvienas žmogus turi stipriųjų savybių, o tai, kas yra silpnosios savybės, darbu gali būti sumažintos ar pakeistos. Tik svarbu tuo užsiimti.
Raumenų atpalaidavimas
Iki šiol kalbėjome apie „priešvaržybinę netvarką" galvoje. Tačiau juk į priešvaržybinę įtampą reaguoja ne tik smegenys, bet ir visas kūnas. Jaučiamas susikaustymas, kūnas lyg medinis, raumenys neklauso. Todėl kiekvieno sportininko įgūdžių arsenale turi būti sąmoningo raumenų atpalaidavimo įgūdžiai. Dabar galima rasti informacijos apie įvairiausių rūšių relaksacijas bei meditacijas. Tai, ką būtinai turėtų mokėti sportininkas yra dviejų rūšių raumenų atpalaidavimai: paprastoji ir progresuojanti relaksacija.
Paprastoji relaksacija reiškia, kad paeiliui vidiniu žvilgsniu yra peržvelgiamas visas kūnas, nuo galvos iki kojų (arba atvirkščiai) ir susitelkus ties kiekviena vieta pajuntama, kaip ta vieta atsipalaiduoja. Toks atsipalaidavimas derinamas su ritmingu kvėpavimu. Ši relaksacija labai tinka prieš miegą ar norint pailsėti dienos metu.
Progresuojanti relaksacija šiek tiek kitokia - jos pagrindinis principas yra pirmiausia raumenį kiek galima stipriau įtempti, palaikyti keletą sekundžių ir staigiai atpalaiduoti. Atliekant šią relaksaciją taip pat peržvelgiamas visas kūnas ir atpalaiduojamos visos raumenų grupės. Kadangi pratimo metu sportininkas turi aktyviai imtis veiksmų, jis lieka budrus. Ši relaksacija išsaugo budrumą, tačiau kartu padeda pašalinti per didelę raumenų įtampą, todėl tinka prieš startą. Be to, svarbiausia - atpalaiduoti pečių raumenis, nes būtent jie labiausiai įsitempia dėl priešvaržybinio jaudulio.
Rutina
Pasiekti norimą priešvaržybinę būseną padeda tam tikri veiksmai, nuosekliai kartojami prieš kiekvienas varžybas. Tai šiek tiek panašu į prietarus („jei apsiausiu tas kojines, tai man seksis"). Tačiau prietarai kontroliuoja jus, nes jei kažkas vyksta ne taip, imate pergyventi ir galvoti, kad jums nepasiseks.
Rutiną kontroliuojate patys. Apšilimą pradedate iki starto likus tam tikram minučių skaičiui, apšilimo metu darote tam tikrus pratimus ir t.t. - visa tai leidžia po truputį atsitraukti nuo buities ir susikoncentruoti į laukiantį bėgimą. Darydami apšilimą apgalvojate tam tikrus taktinius momentus ir pasijuntate užtikrinčiau. Kiekvienas sportininkas pats sau kuria rutiną, kurią pirmiausia tikrina ir tobulina. Be to, rutina privalo būti lanksti. T.y. nepaisant to, kad kartojate tam tikrus veiksmus tam tikru laiku, joje turi būti numatytos galimybes keisti veiksmus, kintant aplinkybėms.
Čia trumpai aptarėme pagrindinius pasirengimo varžyboms aspektus. Daugiau galima pasiskaityti:
Sportininko būsenos reguliavimas ir pasirodymas varžybose
http://www.sportopsi.com/content/view/25/2/
Tikslų užsibrėžimo svarba
http://www.sportopsi.com/content/view/24/2/
Relaksacija: pratimai ir praktiniai patarimai
http://www.sportopsi.com/content/view/26/2/
Nuotrauka - iš redakcijos kolekcijos.
Rašykite mums adresu maratonolaukas@hotmail.com .
Tęsiasi konkursas „Komentaras iš varžybų".
Kitų Maratono lauko ekspertų rašinių, bėgikų pasakojimų, pokalbių ir įvairių įdomybių ieškokite Archyve.
Komentarai (13)
Naujas Vilniaus maratono Internetinis puslapis:
Baltic Seaside 100 km Cup 
LIETUVOS BĖGIMO TAURĖ
2013
Maratono laukas
Bėgimas, maratonas, ultranuotoliai: sveikata, pomėgiai, nuotykiai ir malonumai